čiulbinti

čiùlbinti, -ina, -ino 1. žr. čiulbėti 1: Kelias iš anksto [paukšteliai], gieda čiulbina LTR(Dgl). 2. tr. lepinti: Kai tep iš mažo čiulbina, tai paskui negali suvaldyt Alk.